5 dienų įtraukiojo ugdymo stažuotė Suomijoje "Inovatyvios įtraukiojo ugdymo(si) aplinkos kūrimas, SUP mokinių sportinės ir fizinio aktyvumo veiklos, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo ypatumai, mokymosi barjerų šalinimas ir mokytojų kompetencijų dirbti su įvairiais mokiniais stiprinimas“
Penkių dienų įtraukiojo ugdymo stažuotė Suomijoje, pavadinta „Inovatyvios įtraukiojo ugdymo(si) aplinkos kūrimas, SUP mokinių sportinės ir fizinio aktyvumo veiklos, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo ypatumai, mokymosi barjerų šalinimas ir mokytojų kompetencijų dirbti su įvairiais mokiniais stiprinimas“, suteikė unikalią galimybę keturioms „Smeltės“ progimnazijos pedagogėms – anglų kalbos mokytojoms E. Gužauskienei ir
I. Piekienei, biologijos mokytojai R. Grigaitienei ir technologijų mokytojai E. Enzinaitei – pasinerti į šiuolaikinio švietimo pasaulį, kuris derina ne tik inovatyvias mokymo metodikas, bet ir meninių bei technologinių sprendimų pritaikymą mokymosi procese.
Stažuotė Suomijoje buvo ne tik profesinis iššūkis, bet ir kūrybiškumo šaltinis. Suomija, kaip viena iš lyderių švietimo srityje, tapo šaltiniu, iš kurio semiamasi idėjų ir įžvalgų, kaip dar labiau įtraukti ir įgalinti mokinius, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Šioje šalyje, kuri garsėja savo pažangiomis švietimo praktikomis, daug dėmesio skiriama ne tik akademiniam, bet ir emociniam bei socialiniam vaikų ugdymui. Mokytojų komanda lankėsi įvairiose mokyklose, stebėjo pamokas ir dalyvavo diskusijose, kuriuose buvo nagrinėjami šiuolaikiniai įtraukiojo ugdymo metodai, ypač atsižvelgiant į mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, integraciją į bendrą ugdymo procesą.
Ypatingą dėmesį mokytojos skyrė Suomijos švietimo sistemos unikalumui, kur kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo gebėjimų ar poreikių, turi galimybę gauti individualizuotą pagalbą, o mokytojų kompetencijos nuolatos stiprinamos ir atnaujinamos. Stebėdamos pamokas, pedagogės matė, kaip svarbu ne tik teikti akademines žinias, bet ir skatinti mokinių emocinę gerovę, ugdyti jų savarankiškumą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius. Tai buvo itin svarbu, nes viena iš stažuotės temų buvo elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo ypatumai.
Be to, pedagogės gilinosi į įvairių IT ir meninių priemonių taikymą ugdymo procese, kad būtų sukurta kūrybiška ir įtraukianti aplinka. Suomijoje buvo stebimi ne tik tradiciniai, bet ir inovatyvūs metodai, kur IT technologijos, tokios kaip interaktyvūs ekranai, edukacinės programėlės, virtualios mokymosi platformos, buvo naudojamos ne tik žinių perdavimui, bet ir vaikų saviraiškos skatinimui, jų kūrybiškumo vystymui. Meninės veiklos, tokios kaip dailė, muzika, teatrinė improvizacija, buvo integruotos į kasdienį mokymo procesą, padedant vaikams išreikšti savo emocijas, įveikti stresą ir įgauti pasitikėjimo savimi. Tai ypač reikšminga vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, kurie per meną gali atrasti naujas komunikacijos ir savęs išraiškos formas.
Stažuotės metu pedagogės taip pat dalyvavo diskusijose su Suomijos švietimo ekspertais, kurie dalijosi įžvalgomis apie švietimo sistemos sėkmes ir iššūkius. Diskusijose buvo aptariama, kaip Suomijoje sprendžiami mokymosi barjerai, pavyzdžiui, kalbos barjeras, skirtingos kultūrinės patirtys, taip pat fizinio aktyvumo svarba ir kaip šioje šalyje skatinamas vaikų užimtumas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Suomijoje itin akcentuojama, kad kiekvienas vaikas, nepaisant savo gebėjimų ir aplinkybių, turėtų turėti galimybę mokytis ir tobulėti pagal savo ritmą, o pedagogai turi nuolatos stiprinti savo žinias ir gebėjimus, kad galėtų prisitaikyti prie įvairių mokinių poreikių.
Suomių patirtis padėjo suvokti, kad svarbiausia – tai, kad ugdymas būtų įtraukiantis, empatiškas ir, svarbiausia, orientuotas į kiekvieno mokinio asmeninį augimą ir gerovę. Mokytojos sugrįžo į Lietuvą ne tik su naujomis žiniomis apie įtraukųjį ugdymą ir šiuolaikines technologijas, bet ir su įkvėpimu bei užsidegimu kurti ugdymo aplinką, kurioje visi mokiniai galėtų jaustis vertinami ir galėtų tobulėti.
