Plokščiapėdystės profilaktika
Mokykloje
buvo suorganizuoti plokščiapėdystės profilaktikai skirti užsiėmimai. Juose
sudalyvavo 1a, 1b, 1d ir priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai. Užsiėmimų metu mokiniai atliko įvairias
pėdutei skirtas užduotis.
Plokščiapėdystė - tai pėdos deformacija, kuriai būdingas
nusileidęs pėdos skliautas, pakeltas pėdos išorinis kraštas, nusukti pirštai.
Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių,
padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir
neelastinga (Pranckevičius ir kt., 2006). Plokščiapėdystė yra paplitusi
deformacija, nustatoma vidutiniškai 37–50 proc. šalies gyventojų. Tarp senyvo
amžiaus žmonių ji sutinkama virš 80 proc. Tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ši deformacija
pasitaikė 25,1 proc. Plokščiapėdystė, prasidedant dar ankstyvoje vaikystėje, ne
tik deformuoja pėdą, bet ir sutrikdo skeleto vystymąsi bei kitų kūno organų
veiklą (Koževnikovas ir kt. 2002).
Plokščiapėdystės
profilaktikos priemonės:
·
Aktyvi
fizinė veikla, tai judėjimas grupėje, sporto salėje ir lauke: kūno kultūros
valandėlės, rytinė mankšta, judrūs žaidimai, gimnastika, pusiausvyros pratimai,
specialūs pratimai pėdos raumenims ir raiščiams lavinti. Kojų raumenis
stiprinti padeda važinėjimas dviratuku, paspirtuku, riedučiais, plaukimas,
slidinėjimas.
·
Koreguojanti
gimnastika. Ypač svarbu sistemingai stiprinti pėdų, blauzdų raumenis ir
raiščius. Tačiau susiduriama su tokia problema: vaikas, kuriam skauda kojas,
mažiau vaikšto ir sportuoja, todėl raumenys dar labiau silpsta, sutrinka kraujo
apytaka, didėja kūno svoris, kas savo ruožtu didina plokščiapėdiškumą ir pėdos
funkcijos sutrikimus. Atsiranda užburtas ratas: kuo daugiau skauda, tuo mažiau
sportuojama. Judėjimo trūkumą reikia kompensuoti koreguojamaisiais pratimais.
Šios gimnastikos metu parenkami pratimai stovint, sėdint, gulint, einant. Jų
skaičius priklauso nuo vaikų amžiaus, sveikatos būklės ir fizinio parengimo.
Koreguojamosios gimnastikos pratimai gali būti atliekami grupėje prieš pietų
miegą.
·
Grūdinimas.
Pati populiariausia priemonė yra vaikščiojimas basomis. Tam nereikia ypatingų
sąlygų: vaikščioti po smėlį, žvyrą, akmenėlius, įvairius nelygius paviršius,
braidymo baseinėlyje, po žolyną. Tėvai ir vaikystės pedagogai gerai žinodami
vaikščiojimo basomis reikšmę vaiko nervų sistemai ir visam organizmui, neturėtų
praleisti progos ir sudaryti vaikams sąlygas pavaikščioti ar pabėgioti basomis.
Parengta pagal www.sveikatosbiuras.lt
medžiagą
Užsiėmimus pravedė
sveikatos priežiūros specialistė Dovilė Stasiškienė
